žiuriutė

žiuriùtė sf. ppr. pl. (2) Šn žr. 2 žiuriukė: Jau viena žiuriùtė per pusę skilo Rdm. Būdavo, žiuriutès tai pasidarai, ir nė cento nekaštuoja Gdl. Su klumpėm negalima avėt [karštą vasarą], reikės dirbtis žiuriutes Mrj.